Teko šiek tiek prisidėti prie Tado ir Ramunės namo statybos. Ligi šiol jiems tai buvo tolima sritis. Dabar prie savojo namo labai aktyviai dirba. Tadas vis kuklinasi: nedrąsu, neturiu patirties. Bet dėl jo entuziazmo, ištvermės ir sumanumo tokį darbininką mielai priimtų ir kvalifikuočiuasia profesionalų brigada.
Namas apskritas plane, dėl aukštų langų ir dekoruotų durų labai išraiškingas. Iš lauko neatrodo didelis, bet viduje dėl išmoningo planavimo daug erdvės. Per abu aukštus susiudaro apie 90kv.m. Nedidelio nuolydžio stogą planuojama apželdinti.
Tiesa, šioje statyboje niekada netrūko talkininkų. Talkos - ypatingas darbų organizavimo būdas, ir, be abejo, pats geriausias. Taip dirbant ne tik patenkinami materialiniai poreikiai, bet ir daugėja darnos visuomenėje. Žmonės (ypač svarbu vaikams) taip išmoksta amatų ir bendrauti. Kas ir kodėl (gal sąmokslas?) klaidina žmones patarlėmis kaip antai "kuo aukštesnė tvora, tuo geresnis kaimynas". Ekstrapoliuojam - tvora su spygliuota viela, ginkluota sargyba, minų laukas, patrankos - ir kaimynas vis gerėja ir gerėja? Arba globalaus kaimo mitas - juk tai tik regimybė. Kurgi kaimyno petys ką nors dirbant arba verkiant?
Valstybės pozicija, kaip ir daugeliu kitų atvejų, keista. Yra talkų įstatymas - nors talkos lyg ir bendruomenės reikalas, ne valstybės. Įstatymo reikalavimas - ne ilgiau trijų dienų - nesunkiai įvykdomas, tiesiog ketvirtą dieną ilsimės ir tiek. Tačiau draudžiama talkose dalyvauti jaunesniems negu 12 metų vaikams. Betgi jeigu leisi iki tokio amžiaus dykaduoniauti - vėliau nei bėdoje neprisišauksi.