Rolando ir Aušros namas - irgi su pačių užsakovų darbu. Kruopštus ir gana greitas projektavimas. Vakarais - ramus sekančios dienos darbų apmąstymas, ryžtingi, bet apgalvoti sprendimai. Širdingi, neatsisakantys padėti kaimynai, daugybė įvairių žmonių besilankančių pažiūrėti namatytų statybų. Namas apie 130kv.m ploto, karkasas laiko tik perdangą ir stogą - sienos nenešančios. Karkaso statramsčiai apvalių medžių, sienos iš šiaudų briketų, iš abiejų pusių tinkuotos molio tinku. Stogas apšiltintas 10cm polistirolo sluoksniu, ir dar 40cm presuotų šiaudų, kurie su laiku taps pagrindu velėnai.
Henris Deividas Toro knygoje "Voldenas, arba gyvenimas miške" (tarp kitko, puikus statybų vadovėlis!) taip rašo apie savo namų statybos pradžią : "kovo gale aš pasiskolinau kirvį.." Taip, statybų pradžiai to užtenka.
Šiaip jau tokiai veiklai reikalingi trys dalykai : laikas, pinigai, įgūdžiai. Galima išsiversti su vienu iš jų ; turint įgudžių statyti savo namą ir užsidirbti gretimose statybose; turint pinigų samdyti statybininkus ir mokėti už konsultacijas; turint laiko - skaityti vadovėlius, dalyvauti talkose ir mokytis.

Teko šiek tiek prisidėti prie Tado ir Ramunės namo statybos. Ligi šiol jiems tai buvo tolima sritis. Dabar prie savojo namo labai aktyviai dirba. Tadas vis kuklinasi: nedrąsu, neturiu patirties. Bet dėl jo entuziazmo, ištvermės ir sumanumo tokį darbininką mielai priimtų ir kvalifikuočiuasia profesionalų brigada.
Namas apskritas plane, dėl aukštų langų ir dekoruotų durų labai išraiškingas. Iš lauko neatrodo didelis, bet viduje dėl išmoningo planavimo daug erdvės. Per abu aukštus susiudaro apie 90kv.m. Nedidelio nuolydžio stogą planuojama apželdinti.
Tiesa, šioje statyboje niekada netrūko talkininkų. Talkos - ypatingas darbų organizavimo būdas, ir, be abejo, pats geriausias. Taip dirbant ne tik patenkinami materialiniai poreikiai, bet ir daugėja darnos visuomenėje. Žmonės (ypač svarbu vaikams) taip išmoksta amatų ir bendrauti. Kas ir kodėl (gal sąmokslas?) klaidina žmones patarlėmis kaip antai "kuo aukštesnė tvora, tuo geresnis kaimynas". Ekstrapoliuojam - tvora su spygliuota viela, ginkluota sargyba, minų laukas, patrankos - ir kaimynas vis gerėja ir gerėja? Arba globalaus kaimo mitas - juk tai tik regimybė. Kurgi kaimyno petys ką nors dirbant arba verkiant?
Valstybės pozicija, kaip ir daugeliu kitų atvejų, keista. Yra talkų įstatymas - nors talkos lyg ir bendruomenės reikalas, ne valstybės. Įstatymo reikalavimas - ne ilgiau trijų dienų - nesunkiai įvykdomas, tiesiog ketvirtą dieną ilsimės ir tiek. Tačiau draudžiama talkose dalyvauti jaunesniems negu 12 metų vaikams. Betgi jeigu leisi iki tokio amžiaus dykaduoniauti - vėliau nei bėdoje neprisišauksi.

Kolegos Teodoro eksperimentas kitoks. Tyčia nesiekiant kokių architektūrinių gudrybių buvo tiriama minimali statybų kaina. Medžiagos rinktos įvairiai: detalės iš griaunamų pastatų, didelių statybų atliekos, įpakavimo medžiagos iš sąvartynų, gamintojų sandėlių nelikvidai. Statramsčiams užteko medienos atraižų 2,5x3,5cm skerspjūvio, apšiltinimui naudotas gofruotas įpakavimų kartonas. Sunku suskaičiuoti darbų ir tiekimo kainą - kaip įvertinti studento darbadienį? Kai kurias medžiagas teko pirkti: vinis, medvaržčius, makrofleksą, alų talkininkams. Viso išėjo apie 300lt. Namelis 15kv.m, šiltas, o vasarą dėl dviejų verandų ir gerokai didesnis.

Architektas Petras Devižis tyrinėja šiaudų briketų statybos galimybes. Statydamas kokiam užsakovui negali ekperimentuoti - visi sprendimai turi būti patikrinti. Bet statydamas sau turi visą laisvę. Štai trečias kolegos Petro namas "sau". Pamatai visiškai neįgilinti ir labai mažo atrėmimo ploto. Sienos be karkaso - perdanga ir stogas remiamas tiesiai ant briketų. Stogo danga - monolitinis betonas - "viena čerpė". Žodžiu, nuo konvencinės statybos labai labai nutolta. Parafrazuojant Galilėjų "o visdėlto stovi!"

Vieniša ponia, kviesdama mūsų brigadą, taip nusakė savo pageidavimus: "man reikia mažo mažo namelio, bet kad jame viskas tilptų". Namelis gavosi 4x7m plane (matuojant išorę), jame tikrai tilpo virtuvė, vonia su tualetu ir ne toks jau mažas kambarys - 15kv.m . Išorės apdaila ne pati pigiausia, bet buvo taupoma darant pamatus, racionalizuojant konstrukciją, horizontaliems paviršiams termoizoliuoti naudojant pjuvenas, supaprastinant pertvaras.

Kaimynė Zina apdairiai pasinaudojo netoli jos sodybos einančio kelio rekonstrukcija. Kelias buvo tiesinamas, daroma gili iškasa. Molio gruntas keliams netinka ir buvo vežamas į sąvartyną. Kaimynė sutaupė kelių didelių sunkvežimių kurą, priėmė tokias atliekas savo sodyboje. Ir dabar turi puikų erdvų sveiko mikroklimato pastatą.

Kaimynas Gintaras, atstatinėdamas namą po gaisro svarstė keletą statybos būdų. Būtų tikę šiaudų briketai, bet birželio mėnuo - ne sezonas. Tiktų molis su bet kokiu organiniu užpildu - bet mūsų krašte molis per giliai, o vežti iš toliau - brangu. Buvo pasirinktas pjuvenų betonas. Pjuvenų visada yra netolimoje lentpjuvėje, kainuoja tik jų atvežimas. Cemento ir kalkių reikia ne tiek jau daug - tai buvo atvežta lengvosios mašinos priekaba. Rupus smėlis naudotas tiesiog iš statybų aikštelės. Pjuvenų betonas - ne pati efektyviausia šiluminės varžos požiūriu medžiaga, bet monolitas garantuoja namo sandarumą ir vėjo varžą. Statybos truko tik šešis mėnesius, o dabar jau kelinta gan rūsti žiema tą namą testuoja. Ydų nerasta.