Rolando ir Aušros namas - irgi su pačių užsakovų darbu. Kruopštus ir gana greitas projektavimas. Vakarais - ramus sekančios dienos darbų apmąstymas, ryžtingi, bet apgalvoti sprendimai. Širdingi, neatsisakantys padėti kaimynai, daugybė įvairių žmonių besilankančių pažiūrėti namatytų statybų. Namas apie 130kv.m ploto, karkasas laiko tik perdangą ir stogą - sienos nenešančios. Karkaso statramsčiai apvalių medžių, sienos iš šiaudų briketų, iš abiejų pusių tinkuotos molio tinku. Stogas apšiltintas 10cm polistirolo sluoksniu, ir dar 40cm presuotų šiaudų, kurie su laiku taps pagrindu velėnai.
Henris Deividas Toro knygoje "Voldenas, arba gyvenimas miške" (tarp kitko, puikus statybų vadovėlis!) taip rašo apie savo namų statybos pradžią : "kovo gale aš pasiskolinau kirvį.." Taip, statybų pradžiai to užtenka.
Šiaip jau tokiai veiklai reikalingi trys dalykai : laikas, pinigai, įgūdžiai. Galima išsiversti su vienu iš jų ; turint įgudžių statyti savo namą ir užsidirbti gretimose statybose; turint pinigų samdyti statybininkus ir mokėti už konsultacijas; turint laiko - skaityti vadovėlius, dalyvauti talkose ir mokytis.

Teko šiek tiek prisidėti prie Tado ir Ramunės namo statybos. Ligi šiol jiems tai buvo tolima sritis. Dabar prie savojo namo labai aktyviai dirba. Tadas vis kuklinasi: nedrąsu, neturiu patirties. Bet dėl jo entuziazmo, ištvermės ir sumanumo tokį darbininką mielai priimtų ir kvalifikuočiuasia profesionalų brigada.
Namas apskritas plane, dėl aukštų langų ir dekoruotų durų labai išraiškingas. Iš lauko neatrodo didelis, bet viduje dėl išmoningo planavimo daug erdvės. Per abu aukštus susiudaro apie 90kv.m. Nedidelio nuolydžio stogą planuojama apželdinti.
Tiesa, šioje statyboje niekada netrūko talkininkų. Talkos - ypatingas darbų organizavimo būdas, ir, be abejo, pats geriausias. Taip dirbant ne tik patenkinami materialiniai poreikiai, bet ir daugėja darnos visuomenėje. Žmonės (ypač svarbu vaikams) taip išmoksta amatų ir bendrauti. Kas ir kodėl (gal sąmokslas?) klaidina žmones patarlėmis kaip antai "kuo aukštesnė tvora, tuo geresnis kaimynas". Ekstrapoliuojam - tvora su spygliuota viela, ginkluota sargyba, minų laukas, patrankos - ir kaimynas vis gerėja ir gerėja? Arba globalaus kaimo mitas - juk tai tik regimybė. Kurgi kaimyno petys ką nors dirbant arba verkiant?
Valstybės pozicija, kaip ir daugeliu kitų atvejų, keista. Yra talkų įstatymas - nors talkos lyg ir bendruomenės reikalas, ne valstybės. Įstatymo reikalavimas - ne ilgiau trijų dienų - nesunkiai įvykdomas, tiesiog ketvirtą dieną ilsimės ir tiek. Tačiau draudžiama talkose dalyvauti jaunesniems negu 12 metų vaikams. Betgi jeigu leisi iki tokio amžiaus dykaduoniauti - vėliau nei bėdoje neprisišauksi.

Architektas Petras Devižis tyrinėja šiaudų briketų statybos galimybes. Statydamas kokiam užsakovui negali ekperimentuoti - visi sprendimai turi būti patikrinti. Bet statydamas sau turi visą laisvę. Štai trečias kolegos Petro namas "sau". Pamatai visiškai neįgilinti ir labai mažo atrėmimo ploto. Sienos be karkaso - perdanga ir stogas remiamas tiesiai ant briketų. Stogo danga - monolitinis betonas - "viena čerpė". Žodžiu, nuo konvencinės statybos labai labai nutolta. Parafrazuojant Galilėjų "o visdėlto stovi!"

Kolegos Teodoro eksperimentas kitoks. Tyčia nesiekiant kokių architektūrinių gudrybių buvo tiriama minimali statybų kaina. Medžiagos rinktos įvairiai: detalės iš griaunamų pastatų, didelių statybų atliekos, įpakavimo medžiagos iš sąvartynų, gamintojų sandėlių nelikvidai. Statramsčiams užteko medienos atraižų 2,5x3,5cm skerspjūvio, apšiltinimui naudotas gofruotas įpakavimų kartonas. Sunku suskaičiuoti darbų ir tiekimo kainą - kaip įvertinti studento darbadienį? Kai kurias medžiagas teko pirkti: vinis, medvaržčius, makrofleksą, alų talkininkams. Viso išėjo apie 300lt. Namelis 15kv.m, šiltas, o vasarą dėl dviejų verandų ir gerokai didesnis.

Vieniša ponia, kviesdama mūsų brigadą, taip nusakė savo pageidavimus: "man reikia mažo mažo namelio, bet kad jame viskas tilptų". Namelis gavosi 4x7m plane (matuojant išorę), jame tikrai tilpo virtuvė, vonia su tualetu ir ne toks jau mažas kambarys - 15kv.m . Išorės apdaila ne pati pigiausia, bet buvo taupoma darant pamatus, racionalizuojant konstrukciją, horizontaliems paviršiams termoizoliuoti naudojant pjuvenas, supaprastinant pertvaras.

Kaimynė Zina apdairiai pasinaudojo netoli jos sodybos einančio kelio rekonstrukcija. Kelias buvo tiesinamas, daroma gili iškasa. Molio gruntas keliams netinka ir buvo vežamas į sąvartyną. Kaimynė sutaupė kelių didelių sunkvežimių kurą, priėmė tokias atliekas savo sodyboje. Ir dabar turi puikų erdvų sveiko mikroklimato pastatą.

Kaimynas Gintaras, atstatinėdamas namą po gaisro svarstė keletą statybos būdų. Būtų tikę šiaudų briketai, bet birželio mėnuo - ne sezonas. Tiktų molis su bet kokiu organiniu užpildu - bet mūsų krašte molis per giliai, o vežti iš toliau - brangu. Buvo pasirinktas pjuvenų betonas. Pjuvenų visada yra netolimoje lentpjuvėje, kainuoja tik jų atvežimas. Cemento ir kalkių reikia ne tiek jau daug - tai buvo atvežta lengvosios mašinos priekaba. Rupus smėlis naudotas tiesiog iš statybų aikštelės. Pjuvenų betonas - ne pati efektyviausia šiluminės varžos požiūriu medžiaga, bet monolitas garantuoja namo sandarumą ir vėjo varžą. Statybos truko tik šešis mėnesius, o dabar jau kelinta gan rūsti žiema tą namą testuoja. Ydų nerasta.

Prisimenu talką pas tokią močiutę prie Adutiškio. Buvo rekonstruojama jos suvargusi trobelė. Sūnus norėjo ją patobulinti - perdangos apšiltinimui panaudoti stiklo vatą arba putų polistirolą. Tačiau šeimininkė griežtai atsisakė ir buvo naudojami nukritę lapai iš pamiškės. Vėliau literatūroje teko aptikti žinią, kad medžiai sirgdami arba rudenį sukaupia lapuose medžiagas, kurios nepatinka nei baciloms, nei vabzdžiams. Taigi "rudeninis auksas" turi naturalių baktericidinių ir insekticidinių savybių.

Jeigu ne pigių energijos išteklių invazija 1940 m ir ne svetimų madų vėjai iš vakarų - statybų tradicijos galėjo susiklostyti visai kitaip. 1939m 17% pastatų buvo iš molio. Tokį statybos būdą buvo galima vystyti toliau. Bet pigus cementas, pigios degtos plytos, pigūs pervežimai viską pakeitė. Medžiagų panaudojimas tapo labai neracionalus - ir daugiaaukščiam pastatui, ir kolūkinės gyvenvietės kotedžui buvo naudojamos tos pačios pamatų konstrukcijos, tos pačios sienų medžiagos. Dabar gi dėl madų statomi sudėtingų formų pastatai, didinami langai, komplikuojamos stogų konstrukcijos. Dažnas pastatas svetimas peizažui ir priešiškas žmonėms.
Pastaruoju metu - 10-15 metų racionalūs ir draugiški aplinkai statybos būdai atgimsta. Net Amerika, kuri tikrai turi pinigų prabangai, atgaivina XIXa. pabaigoje savo išrastą statybos būdą iš šiaudų briketų. Lietuvoje tai vienur, tai kitur, atsiranda kitokios statybos entuziastų, netgi kuriasi nemažai bendruomenių - žmonės buriasi kitaip statyti ir kitaip gyventi. Kartą lankantis pas juos išsprūdo frazė "žinoma, jeigu ne mokykla vaikams ir tarnyba tėvams - daug kas išvažiuotų iš miesto, pakeistų gyvenimo būdą". Į tai buvo ramiai atsakyta: "mes renkamės prioritetus, o likusias problemas sprendžiame vėliau".

Kitokia statyba

Kitokia statyba vis labiau plinta pasaulyje. Kažkuriuo aspektu tai panašu į pokario partizaninį pasipriešinimą Lietuvoje. Tais laikais irgi buvo per prievartą brukama svetima, kvaila, neracionali tvarka. Ir dabar statybose - dažnai statoma vaikantis svetimų madų, neatsižvelgiant į ekonominę situaciją, gyvenimo būdą, klimatą.
Ir benraujant su žmonėmis, ir iš žiniasklaidos vis ateina informacija apie įvairius eksperimentus statybose. Vis populiarėja statyba iš šiaudų briketų, molio ir šiaudų mišinio (samano), grįžtama prie seniai žinomo pjuvenų betono. Statoma iš molio ir pjuvenų mišinio, armuojant lystelėmis ar žabais. Kažkas mūrija sienas net iš butelių, tačiau reikia pastebėti, kad tokia siena nebus šilta (buteliai tiktų tik masyviems nesmarkiai apkrautiems pamatams).
Galima pastebėti, kad eksperimentuotojai, priklausomai nuo nuo požiūrio į gamtos ir žmogaus santykį, vadovaujasi keliais principais:
-pigiausių medžiagų, technologijų panaudojimas, racionalumas.
-buities ir pramonės atliekų panaudojimas, statybinių medžiagų antrinis panaudojimas.
-maksimalus ekologiškumas neatsižvelgiant į kaštus.
Architektūros srityje įdomūs bandymai Amerikoje (žinutė "Lietuvos Ryte") Ten esama trobelių po 4000kv.m. didumo, bet randasi mada, ir net lenktynės - kas suprojektuos kuo mažesnį, bet patogų namelį. Apsritai dėl ekologiškumo galima būtų išskirti tokius požymius:
-"Švarios"(natūralios) medžiagos, sveikas mikroklimatas.
-Gaminti ir gabenti nedaug išteklių (vietinės, organinės medžiagos).
-Statyti - pigu (apsieinant be kvalifikuotos darbo jėgos, mechanizmų) ir greita.
-Mažos eksploatavimo išlaidos (nedaug kuro šildymui, pigus remontas).
-Nesudėtingi perplanavimai.
-Namui sunykus - aplinka neužteršiama.

Dar ne viskas kitokių statybų srityje atrasta ir išrasta - čia būtų erdvės visiems pasireikšti. Kiekvienas galėtų kurti pagal finansines ir fizines galimybes, pagal pasaulėžiūrą ir fantaziją. Tokia kūryba neštų darną sielon ir į tarpusavio santykius, leistų
lengviau atsikvėpti gamtinei aplinkai, spręstų būsto problemas. Tai galėtų būti jūsų bilietas į sveikesnį gyvenimą, į kitokių žmonių draugiją.

Keletas tezių - medžiaga apmąstytmui

-Kurą apšildymui galima taupyti ne tik didinant atitvarų šiluminę varža, bet ir mažinant pastatą.

-Apdailos prabanga neįtakoja gyvenimo kokybės. Daiktą (ir interjerą) geriausiai puošia funkcionalumas. Dailių konstrukcijų ir malonių medžiagų nėra reikalo slėpti.

- Dėl dažnai naudojamo termino"Euroremontas" - kas tai būtų? Matyt, tai ne koks grožio standartas, o tiesiog remontas, kuriam išleista daug eurų?

-Medžiagų nederėtų prievartauti, jos pačios nurodo technologijas: statūs kampai ir tiesios sienos privalomos tik horizontaliems sienojams; arkos privalomos tik plytoms, o betonui ir gipso kartonui - ne; masyvūs (ir dėl to brangūs) pamatai privalomi tik sunkioms ir trapioms sienoms.

-Vertikalios pertvaros ploto nedidina, o horizontalios (perdangos) didina. Ne visose patalpose reikalingos aukštos lubos.

-Balkonų mažaaukštėje statybose geriau atsisakyti, jie labai komplikuoja konstrukcijas ir hidroizoliaciją. Jei norisi išeiti iš patalpų, geriau eiti į kiemą, o balkonas tėra kiemo protezas.

-Vienas medžiagas galima pakeisti kitomis. Kada nors net naftai rasim pakaitalą. Tik laikas niekuo nepakeičiamas - baigėsi, ir viskas. Statybos turi vykti greitai, o tai reiškia - kuo paprasčiau.

-Reikia labai aktyviai dalyvauti projektavime, principingai vadovauti architektams. Visi nepatogūs butai, kuriuos jūs galbūt keikiate, irgi projektuoti architektų. Tik jūs patys sprendžiate, kaip gyventi.

- Neužsikraukite statybos rūpesčių kaip kokio jungo. Būna toks požiūris "štai pasistatysiu namą, ir tada jau gyvensiu". Statybas traktuokite kaip kūrybą, kaip hobį, kaip šeimos narių ir draugų bendravimo būdą.

-Sudėtingiems stogams su daugeliu stoglangių, įlajų, nuolydžio pasikeitimų labiau tinka ne čerpės ar profiliuota skarda, o klijuojamas bitumas.

-Namo viduje galima tvarkytis laisviau, bet išorė turėtų būti kuo kompaktiškesnė. Г ir П plano pastatai labai geri Italijoje ir Meksikoje, o mūsų klimate - tik daugiau aušinamo ploto ir statybinių medžiagų.

-Kažin ar teisingas būsto išplanavimo principas "kiekvienam šeimos nariui po kambarį". Bet darbui vietos nėra - vien miegamieji. Šiaip visi išsibėgioja kas į tarnybą, kas į diskoteką, kas į grožio saloną ar sporto klubą. Šeima nebūna kartu - nebent vakarais prie televizoriaus. Per tai randasi susvetimėjimas ir nutrūksta daugelis svarbių tradicijų. Sūnūs gal niekada nemato dirbančio tėvo - grįžus iš tarnybos niekam nebėra nei noro, nei sveikatos. Dažna mama nebeišmoko dukterų nei megzti, nei pyragus kepti. O juk tik bendra prasminga veikla galėtų suvienyti šeimą. Simptomatiška kai kurių prekybos centrų reklama dėl kalėdinių dovanų grąžinimo. Kaipgi taip: dovanotojas nežino kas galėtų pradžiuginti vieną iš artimiausių žmonių? kas jam būtų labai reikalinga? O apdovanotasis - ar jam svarbus tik pats daiktas- ar dovana - tik daiktas?

-Turime būti budrūs ir sąmoningi vertindami medžiagas ir technologijas. Kai mus kas nors vaišina kugeliu - sertifikatų nestudijuojam, o tiktai uodžiam ir ragaujam. Sertifikate galima parašyti ką tik nori, tuo labiau etiketėje šalia kainos. Turiu omeny stebuklingus žodžius "ekologiška", "draugiška gamtai" ir panašiai. Deja dabar "žalia" = madinga, o mada yra komercijos variklis. Tada prekybininkai ima kabinti ne bet kokius, o žalius makaronus mums ant ausų. Antai pateikiama dažų sudėtis: augalinis kazeinas (nors kazeinas yra pieno baltymas), aglomeruotas vanduo (nors aglomeracija yra dalelių sulipimas, sukepimas).
Yra ir kita šio reiškinio pusė. Nemažai žmonių net krūpteli, išgirdę žodį "polimeras". Tačiau celiuliozė (t.y. mediena, medvilnė, linas ir t.t.) irgi polimeras. Bitumas irgi polimeras, bet kartą iš jo išgaravus lakiosioms frakcijoms jis tampa inertiškas. Kai kam nepatinka ir cementas - nors jo prigimtis tokia pat kaip keramikos ir stiklo. Modifikuotas krakmolas - ne genetiškai modifikuotas, o tik kaitinant pakeistos jo savybės (padidintas klijingumas).

-Kelia abejonių kai kurios taip vadinamo "pasyviojo namo" konstrukcijos. Kaip privalumas paminima 60cm storio akmens vatos sluoksnis, rekuperacinė sistema, dar koks langų uždarymo-atidarymo automatizavimas. Už tai mokame dabar, o pelno (sutaupymo) laukiame per ilgai. Gamindami kažkokius sudėtingus daiktus užteršiame gamtą, o paskui taupom kurą. Gal verčiau statyti iš organinių medžiagų, o ne lydyti akmenis.

-Žmogus vis bando mokytis is gamtos. Yra net tokia mokslo šaka - bionika. Panašu į pramoninį špionažą. Nusižiūrėjus į javo šiaudą statomi aukšti bokštai ir kaminai, tyrinėjant laumžirgius tobulinami malūnsparniai. Bet kažko vis dar nesuprantame - gamta protingesnė - konstruoja racionaliai ir visiškai be atliekų.

Statybų filosofija

Turint pakankamai patyrimo ir suvokimo, galima teigti, kad įmanoma statyti pigiai, greitai, linksmai ir racionaliai.
Sakyčiau, dabar susiklostę statybų principai yra baisus paklydimas. Visas statybų ūkis priklauso nuo kvailų madų, užsakovų kaprizų ir architektų neatsakingumo. Trūksta filosofinio požiūrio į šią labai svarbią žmonių veiklos rūšį. Nepakanka dėmesio gamtosauginiams ir psichologiniams-socialiniams statybų aspektams.
Truputis statistikos: 25% ekonomikos susiję su statyba, 96% gamtinių išteklių pavirsta į atliekas, ir tik 4% įsikūnija produkte; tačiau mados greitai keičiasi, ir tas produktas irgi tampa atliekomis.
Matyt kad kalbant apie gamtos saugojimą statybų tema būtų labai svarbi. Jeigu viso pasaulio vartojimo lygis būtų toks kaip JAV, jau dabar reikėtų penkių tokių planetų. Kitas dalykas: jeigu žmogaus neišskirsime iš gamtos, pripažinsime jį gamtos dalimi - reikia ir žmogų tausoti. Dabar gi - dar truputis statistikos - vidutiniam būstui įsigyti vidutinis lietuvis turi dirbti 23 metus - nevalgęs ir nuogas.
Taigi, kai kalbamės apie statybas, kalbėkimės apie visą gyvenimą. Statyba - tik viena iš žmogaus veiklos rūšių - ir nereikia jos per daug išskirti, nei tuo labiau mistifikuoti. Dabar gi licenzijavimų ir sertifikavimų laikais gali susidaryti įspūdis, kad vinį įkalti gali tik licenzijuotas meistras spalvingu kombinezonu ir skambiu užrašu ant automobilio. O juk patarlė "ne šventieji puodus lipdo" galioja ir statyboms. Drįsčiau palyginti - bet kuri šeimininkė, imdamasi ruošti pietus, juk neieško kulinarijos meistrų, pati neturi specialaus išsilavinimo, jos produkcijos netikrina laboratorijos ir inspekcijos. O šeima soti ir sveika.
Kitokia statyba - kitoks gyvenimas, ir nesvarbu, kas ką salygoja. Paukščiukai antai stato namus iš vietinių, natūralių medžiagų, lengvai ir greitai. Na, nesistengia kad kampai būtų statūs, kad sienos plokštuma būtų lygi. Pasistato, vaikučius peri, čiulba sau ir džiaugiasi gyvenimu. O žmogus - 23 metus plūkiasi, pavargęs, piktas ir irzlus, su patele susipyksta, o per tai demografinė katastrofa, skyrybos, savižudybės. Kai galų gale namas pastatytas - išaiškėja, kad nėra kam jame gyventi. Būna ir žmonių su sveikais instinktais. Eskimai stato savuosius IGLU iš sniego, nes jo visada turi pakankamai ir nemokamai. Mongolai ir kirgizai savo JURTAS stato iš veltinio - nes turi daug avių. Indėnai avių neaugino, ir VIGVAMAMS statyti naudojo bizonų odas. Tik ištvirkę blyškiaveidžiai vežioja statybines medžiagas tūkstančius kilometrų. Jeigu taip bandytų padaryti paukščiukai - nei skrist negalėtų, nei norėtų čiulbėt. Šiuolaikinės technologijos ir išvystyta rinkos ekonomika suteikia žmogui daugiau galimybių tenkinti savo materialinius poreikius, tačiau kartu jį išlepina ir pavergia.
Kam nors gal ne pavyzdys paukščiukai ar mongolai - čia pat Lietuvoje garbaus amžiaus ponia pati viena susilipdė būstą. Svarstė gal neilgai: plytos brangios, ir net viena plyta sunki. Dėl to buvo pasirinkta medžiaga - samanas - šiaudų ir molio mišinys. Tokios medžiagos imi gabalą pagal savo jėgas, dedi į vietą pagal savo išmanymą. Tokia medžiaga kainuoja labai pigiai, o kartais išvis nekainuoja. Nereikalingi nei kokie brangūs statybų mechanizmai, nei samdyti statybininkai.
Labai įkvepianti istorija apie penkerių metų merginą iš Valdorfo darželio. Kartu su grupės draugais pasigaminę suolą, svarstė toliau : "Tai mes galim pasigaminti ir stalą?" - "Taip!" padrąsino auklėtoja. "Tai mes galim pasigaminti ir (apsidairė) spintą?"- "Taip" - "Tai mes galim ir namą pasistatyti?"
Aš įsitikinęs, kad gali. Nes vaikų nestabdo jokie prietarai, netrukdo prestižo siekimas. Jie gali patys įvertinti tai, ką mato - ir tada nereikia jokių sertifikatų. Jiems nereikia kvailos prabangos - o reikia tik jaukumo. Kaip būtų paprasta statyti (ir gyventi) jeigu namas būtų tik namas, o ne prestižo ir visuomeninės padėties ženklas. Namas tik namas būtų labai kuklus tiek ploto, tiek apdailos prabangumo atžvilgiu. Galėtume prisiminti palapinę kokiame turistiniame žygyje, kuklią močiutės grytelę, kur praleistos bent kelios šviesios vasaros. Netgi traukinio kupė - ar neužtenka tokio dydžio patalpos miegojimui?
Jei žmogus būtų iš tikro laisvas, sugebėtų savarankiškai mąstyti, gyventi būtų paprasčiau. Visuomenė kažkodėl kiekvieną individą spaudžia visose srityse. Ir statybose - nedaugelis atsispiria spaudimui rinktis tam tikras statybines medžiagas, statyti tam tikros formos ir dydžio pastatus. Būtina permąstyti susiklosčiusias "tradicijas" - ir vidaus išplanavimą, ir patalpų specializaciją, ir viso tūrio šildymą.