-Kurą apšildymui galima taupyti ne tik didinant atitvarų šiluminę varža, bet ir mažinant pastatą.
-Apdailos prabanga neįtakoja gyvenimo kokybės. Daiktą (ir interjerą) geriausiai puošia funkcionalumas. Dailių konstrukcijų ir malonių medžiagų nėra reikalo slėpti.
- Dėl dažnai naudojamo termino"Euroremontas" - kas tai būtų? Matyt, tai ne koks grožio standartas, o tiesiog remontas, kuriam išleista daug eurų?
-Medžiagų nederėtų prievartauti, jos pačios nurodo technologijas: statūs kampai ir tiesios sienos privalomos tik horizontaliems sienojams; arkos privalomos tik plytoms, o betonui ir gipso kartonui - ne; masyvūs (ir dėl to brangūs) pamatai privalomi tik sunkioms ir trapioms sienoms.
-Vertikalios pertvaros ploto nedidina, o horizontalios (perdangos) didina. Ne visose patalpose reikalingos aukštos lubos.
-Balkonų mažaaukštėje statybose geriau atsisakyti, jie labai komplikuoja konstrukcijas ir hidroizoliaciją. Jei norisi išeiti iš patalpų, geriau eiti į kiemą, o balkonas tėra kiemo protezas.
-Vienas medžiagas galima pakeisti kitomis. Kada nors net naftai rasim pakaitalą. Tik laikas niekuo nepakeičiamas - baigėsi, ir viskas. Statybos turi vykti greitai, o tai reiškia - kuo paprasčiau.
-Reikia labai aktyviai dalyvauti projektavime, principingai vadovauti architektams. Visi nepatogūs butai, kuriuos jūs galbūt keikiate, irgi projektuoti architektų. Tik jūs patys sprendžiate, kaip gyventi.
- Neužsikraukite statybos rūpesčių kaip kokio jungo. Būna toks požiūris "štai pasistatysiu namą, ir tada jau gyvensiu". Statybas traktuokite kaip kūrybą, kaip hobį, kaip šeimos narių ir draugų bendravimo būdą.
-Sudėtingiems stogams su daugeliu stoglangių, įlajų, nuolydžio pasikeitimų labiau tinka ne čerpės ar profiliuota skarda, o klijuojamas bitumas.
-Namo viduje galima tvarkytis laisviau, bet išorė turėtų būti kuo kompaktiškesnė. Г ir П plano pastatai labai geri Italijoje ir Meksikoje, o mūsų klimate - tik daugiau aušinamo ploto ir statybinių medžiagų.
-Kažin ar teisingas būsto išplanavimo principas "kiekvienam šeimos nariui po kambarį". Bet darbui vietos nėra - vien miegamieji. Šiaip visi išsibėgioja kas į tarnybą, kas į diskoteką, kas į grožio saloną ar sporto klubą. Šeima nebūna kartu - nebent vakarais prie televizoriaus. Per tai randasi susvetimėjimas ir nutrūksta daugelis svarbių tradicijų. Sūnūs gal niekada nemato dirbančio tėvo - grįžus iš tarnybos niekam nebėra nei noro, nei sveikatos. Dažna mama nebeišmoko dukterų nei megzti, nei pyragus kepti. O juk tik bendra prasminga veikla galėtų suvienyti šeimą. Simptomatiška kai kurių prekybos centrų reklama dėl kalėdinių dovanų grąžinimo. Kaipgi taip: dovanotojas nežino kas galėtų pradžiuginti vieną iš artimiausių žmonių? kas jam būtų labai reikalinga? O apdovanotasis - ar jam svarbus tik pats daiktas- ar dovana - tik daiktas?
-Turime būti budrūs ir sąmoningi vertindami medžiagas ir technologijas. Kai mus kas nors vaišina kugeliu - sertifikatų nestudijuojam, o tiktai uodžiam ir ragaujam. Sertifikate galima parašyti ką tik nori, tuo labiau etiketėje šalia kainos. Turiu omeny stebuklingus žodžius "ekologiška", "draugiška gamtai" ir panašiai. Deja dabar "žalia" = madinga, o mada yra komercijos variklis. Tada prekybininkai ima kabinti ne bet kokius, o žalius makaronus mums ant ausų. Antai pateikiama dažų sudėtis: augalinis kazeinas (nors kazeinas yra pieno baltymas), aglomeruotas vanduo (nors aglomeracija yra dalelių sulipimas, sukepimas).
Yra ir kita šio reiškinio pusė. Nemažai žmonių net krūpteli, išgirdę žodį "polimeras". Tačiau celiuliozė (t.y. mediena, medvilnė, linas ir t.t.) irgi polimeras. Bitumas irgi polimeras, bet kartą iš jo išgaravus lakiosioms frakcijoms jis tampa inertiškas. Kai kam nepatinka ir cementas - nors jo prigimtis tokia pat kaip keramikos ir stiklo. Modifikuotas krakmolas - ne genetiškai modifikuotas, o tik kaitinant pakeistos jo savybės (padidintas klijingumas).
-Kelia abejonių kai kurios taip vadinamo "pasyviojo namo" konstrukcijos. Kaip privalumas paminima 60cm storio akmens vatos sluoksnis, rekuperacinė sistema, dar koks langų uždarymo-atidarymo automatizavimas. Už tai mokame dabar, o pelno (sutaupymo) laukiame per ilgai. Gamindami kažkokius sudėtingus daiktus užteršiame gamtą, o paskui taupom kurą. Gal verčiau statyti iš organinių medžiagų, o ne lydyti akmenis.
-Žmogus vis bando mokytis is gamtos. Yra net tokia mokslo šaka - bionika. Panašu į pramoninį špionažą. Nusižiūrėjus į javo šiaudą statomi aukšti bokštai ir kaminai, tyrinėjant laumžirgius tobulinami malūnsparniai. Bet kažko vis dar nesuprantame - gamta protingesnė - konstruoja racionaliai ir visiškai be atliekų.
Balandžio 28-tą dieną Palaukinės kultūros centre įvyko seminaras apie šiaudinių, molinių, šiukšlinių ir kitokių alternatyvių namų statybą. Seminaro rengėjai architektas Petras Devižis ir statybininkas Alfredas Malinauskas dosniai dalijosi savo didžiule patirtimi karkasinių ir bekarkasių namų statyboje. Rengino dalyviams buvo pademonstruota savadarbė skiedrų (stogui dengti) drožimo mašina ir sodyboje stovintys alternatyvių statybų pavyzdžiai. Alfredas pristatė savo eksperimentus su neįprastomis medžiagomis - tai įvairios molio, kalkių, popieriaus masės, pjuvenų, biraus putplasčio ir cemento kombinacijos. Buvo kalbama apie tokių namų statybos ypatybes ir filosofiją.Maloniai nustebome, kad į renginį susirinko tiek daug žmonių iš visos Lietuvos - jų buvo apie 80. Vieni dar tik svajoja apie statybas ir domisi įvairiais būdais, kiti jau stato, todėl turėjo konkrečių klausimų. Matydami, kad būsto tema aktuali daugybei žmonių, planuojame šią vasarą surengti dar bent du praktinius statybos seminarus. Dėl tikslios datos dar nenuspręsta, tad sekite naujienas. Teodoro Malinausko fotoreportažas.
